Ekonominis tvarumas
Pradžia
» Ekonominis tvarumas
Irrisoil skatina ekonominį tvarumą diegdama vandenį taupančias drėkinimo technologijas, užtikrinančias ilgalaikį ūkininkų pelningumą vandens stokojančiuose regionuose. Mažindama išteklių sąnaudas, ji didina gamybos pajėgumus ir mažina išlaidas, kurdama tvarų rinkos perteklių, kuris stiprina aprūpinimą maistu, gerina kaimo gyventojų pragyvenimą ir užtikrina pelningą ekonominę veiklą.
Mūsų įsipareigojimas planetai
Mums tvarumas nėra tik madingas žodis – tai pažadas. Tikime, kad Žemės išteklius reikia naudoti atsakingai, kad šiandien patenkintume savo poreikius nepakenkdami pasauliui, kurį rytoj paveldės mūsų vaikai. Mums tai reiškia išlaikyti gamtos pusiausvyrą, mažinti švaistymą ir atiduoti tiek, kiek paimame.
Ekonominis tvarumas suderina ilgalaikį augimą su išteklių efektyvumu. Teikdami pirmenybę trigubam rezultatui (pelnas, žmonės, planeta) ir žiedinei ekonomikai, patenkiname šiandienos poreikius nepakenkdami ateities kartoms. Tai atsparios ir teisingos ateities pagrindas.
Mūsų įmonėje tikime, kad didžiausia sėkmė slypi ne apskaitos knygoje, o gyvenimuose, kuriuos paliečiame. Mums socialinė vertė – tai paprasčiausiai rūpinimasis vieni kitais ir pasauliu, kuriuo dalijamės. Tai reiškia, kad mes ne tik dirbame bendruomenėje – mes tampame jos dalimi: įdarbiname vietos žmones, padedame kaimynams ir tausojame aplinką, kurią visi vadiname namais. Tai mūsų įsipareigojimas, kad kiekvienam žmogui, kurį pasiekiame, būtų bent kiek geriau, nes mes esame šalia. Mums sėkmė svarbi tik tada, kai ji neša naudą aplinkiniams žmonėms.
Vandens ateitis
priklauso nuo mūsų visų
Vandens ateitis atsidūrė kritinėje kryžkelėje: jai grėsmę kelia augantys gyventojų poreikiai, klimato kaita ir didėjanti tarša. Mažėjant gėlo vandens ištekliams, jo trūkumo grėsmė tampa pasauline krize, veikiančia aprūpinimą maistu ir ekosistemas. Siekiant tvarios ateities, vanduo turi būti laikomas ribotu ir brangiu ištekliumi, o ne neišsenkančia preke. Šiandien priimami sprendimai – saugoti upių baseinus, riboti taršą ir tausoti kiekvieną lašą – lems ateinančių kartų stabilumą.
Apsaugokime vandens ateitį: įsipareigojimas iki 2030 m.
Įsipareigoję Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkei iki 2030 m.
Vanduo yra gyvybės pagrindas, pagrindinė žmogaus teisė ir darnaus vystymosi šerdis. Norėdami įgyvendinti JT Darbotvarkę iki 2030 m., ypač 6-ąjį darnaus vystymosi tikslą dėl švaraus vandens ir sanitarijos, turime nustoti laikyti vandenį neribota preke ir pradėti jį vertinti kaip ribotą, brangų išteklių. Mūsų tikslas iki 2030 m. – užtikrinti visuotinę prieigą, apsaugoti ekosistemas ir didinti efektyvumą, tačiau kol kas šio tikslo nepasiekiame.
Kaip galime jį išsaugoti
Rinkitės žiedinę ekonomiką
Investuoti į technologijas, kurios valo ir pakartotinai naudoja nuotekas, paversdamos atliekas naujais ištekliais.
Gamtiniai sprendimai
Saugoti ir atkurti ekosistemas, tokias kaip šlapžemės, miškai ir mangrovės, kurios veikia kaip natūralūs vandens filtrai ir saugyklos.
Didinti efektyvumą
Žemės ūkis, sunaudojantis 70 % gėlo vandens, turi pereiti prie tikslaus drėkinimo (lašelinių technologijų), kad būtų išvengta vandens trūkumo.
Atsakingas valdymas
Skatinti efektyvų vandens naudojimą visuose sektoriuose, gerinti infrastruktūrą ir įgyvendinti integruotą vandens išteklių valdymą.
Vandens išsaugojimas turi būti socialiai įtraukus, pripažįstant, kad su vandeniu susijusi rizika neproporcingai paveikia moteris ir mergaites. Užtikrindami prieigą prie švaraus vandens, geriname visuomenės sveikatą, orumą ir ekonominį produktyvumą. Aplinkosaugos požiūriu turime saugoti vandens šaltinius, kad išsaugotume biologinę įvairovę ir kurtume atsparią, vandenį tausojančią visuomenę. Veikdami dabar užtikriname taiką, stabilumą ir tvarumą ateinančioms kartoms.